Wednesday, August 27

Pietų Prancūzijos - Italijos Rivjera, trečia diena: Milanas, Genuja

Apsiniaukęs ir iš pirmo žvilgsnio vėsus ir vėjuotas rytas nuetikė dviprasmiškai. Juk šiandien turėjo būti pirma diena kelionių po saulėtąją ir šiltąją Italiją. Pirmas dienos tikslas - Milanas. Tiesą sakant iš Milano tikėjausi daugiau. Miestas nenustebino, galbūt prie viso to prisidėjo darganotas, apniukęs oras. Ne savo architektūra ar atmosfera, bet žmonėmis ir savotišku gyvenimo ritmu Milanas vis dar pasirodė kažkuom žavingas. Vaikštant gatvėmis, na aišku šiuo atveju tenka kalbėti apie aukštesnius bei aukščiausius gyventojų sluoksnius, negali nepastebėti mados sostinės gyventojų išskirtinio dėmesio teikiamo savo aprangai. Italai visuomet mane žavėjo, bet Italai kostiumuose su iki smulkiausių detalių priderintais aksesuarais yra visai kitas lygis. Tačiau prisimenant Romą, įspūdžiai iš miesto, architektūros, lankytinų objektų miesto pasididžiavimų buvo nepalyginamai įsimintinesni.
 Milane aplankėme Sforcų pilį, Duomo katedrą, „La Scala“ - vieną garsiausių pasaulyje operos teatrų, kuris, tiesą sakant, savo išore yra visai kuklus, Breros rūmus ir žinoma kiekvienam litofcui bene įspūdingiausias Milano lankytinas objektas - Quadrilatero kvartalas, tai čia gi ta dydelė skudurų ir čiotkų brendų krautuvė, dolčiai, gučiai, armaniai nu ir visa kita. Milane praleidome vos kelias valandas ir čia aš prisiminiau kaip man nepatinka keliauti su grupe.
Pradedant nuolatiniu vaikščiojimu su banda, skubėjimo jau net nebeminiu, baigiant tuo, jog nuolat priėjus kažką naujo ir fotografuotino visi vienu metu pradeda rikiuotis, kad nusifotografuotų prieš tą objektą ir taip kol kiekvienas šeimos narys gauną savo personalinę nuotrauką, o vėliau dar juk ir visi kartu turi įsiamžinti ir taip visas autobusas…
Mane tai labai erzina, o galbūt aš jau pripratau, kad keliaudama dažniausiai viename mieste praleidžiu gan nemažai dienų ir spėju pasijusti būtent to miesto dalimi, o taip tikrai jaučiausi būdama savaitę Romoje. Tai kelionėse man ir yra labiausiai siektina, kai pasijunti nesąs turistas, kai į tave gatvėje žmonės kreipiasi vietine kalba, kai randi laiko susipažinti su vietiniais, būtent tai suteikia savotiško šarmo. Bet turbūt tai yra labai individualus dalykas.



























O tesiant kelionę, mums atėjus paskutiniems į autobusą bei jau gerokai pavėlavusiems, tęsėme kelionę į Genujos uostą. Dar vienas siurprizas tą dien buvo ši vieta, kurią kažkodėl įsivaizdavau kiek kitaip, turtingą, prašmatnią ir net nežinau kodėl, ar tai filmų sudarytas įspūdis ar kas kita. Tačiau primi pasivaikščiojimai siauromis miesto gatvelėmis bei skersgatviais greitai atvedė į realybę ir priminė apie tai, jog esame uoste. Turbūt dar niekur nemačiau tiek seniausios pasaulio profesijos atstovių vienoje vietoje, per tokį trumpą laiką, vidurį dienos pirmadienio popietę, kiek išvydau Genujos skersgatviuose. Realybė: juk čia uostas.
Bet nereikia susidaryti klaidingo įspūdžio, Genuja man pasirodė jauki ir savaip miela. Gatvės ir gatvelės apsuptos senų pastatų su spalvotomis langinėmis, lengvo pakrantės vėjo džiovinami skalbiniai ištiesti čia pat mums virš galvų. Miestas gal ir murzinas gal ir atsiduodantis ne pačiu maloniausiu kvapu nuo prieplaukos, užsistovėjusio vandens, bet gyvas ir žavus. Žinoma Genujoje aplankėme tai, ką kiekvienam turistui pamatyti yra privaloma tai ir Piazza de Ferrari aikštė, valdžios rūmai - Palazzo Ducale, operos teatras, Šv Lauryno katedra bei, žinoma, Kristupo Kolumbo namas, kuris galbūt net niekada nebuvo Kristupo Kolumbo namu, nes šiuo metu egzistuoja nemažai skirtingų teorijų apie tikrąją Kristupo Kolumbo kilmę.













Būtent prie šio namo aš vėl susidomėjau tuo, kas man, turistei, tuo metu neturėjo rūpėti. Aš eilinį kartą gidei pasakojant nuėjusi greitai nufotografuoti tai kas man gražu, kol to daryti nesugriuvo visas autobusas, K. Kolumbo namo tyrinėjimus iškeičiu į labai idėmią motorolerių/motociklų/mopedų na ir VISO to kito dviračio gėrio pilną stovėjimo aikštelę. Dar kartą suprantu, kad nelabai mane tas K. Kolumbas su savo gyvenimo peripetijom žavi, man žymiai įdomesnė pasirodė šiuolaikinė italų transporto kultūra. Ir tikrai drąsiai tai vadinu kultūra, vargu ar kur kitur Europoje galima išvysti TIEK žmonių, kurie rinktųsi būtent šią transporto rūšį. Ant motorolerio Italijoje išvysite ir eilinį studentą, ir pensininką, ir kostiumuotą verslininką, jais važinėja visi. O ir pasirinkimas yra visiškai supranatamas, kai klimatas tai leidžia, o juk ir parkuotis žymiai paprasčiau, neužtrunka susirasti vietą.





Jau vakarop pajudame link kurorto kuriame praleisime ateinančias keturias naktis. Bordighera - nedidukas miestelis įsikūręs visai ant jūros kranto. Apsistojus Centro Hotel viešbūtyje labai apsidžiaugiau kai mūsų šeima gavo kambarį su balkonu nuo kurio atsiveria šioks toks pakrantės vaizdas. Gyvensime virš gana judrios gatvės, atidarius balkono duris gatvės šurmulys bei muzika sklindanti iš šalia įsikūrusių kavinių bei barų greičiausiai bus girdima gana ilgai, bet patinka man miesto garsai, o miegu aš kietai, tačiau ieškantiems ramybės pasiūlymas vienas, ieškoti kito viešbučio arba užsidaryti balkonus ir užleisti visas žaliuzes.





5 comments:

  1. Hi dear Your blog is so lovely and stylish. Would you like to follow each other on GFC/ FB ? Let me know and I am instantly follow you back. Have a great day :) xoxo
    http://szepsegpotty.blogspot.com

    ReplyDelete
  2. Love your style ! very cool.
    Would you like to follow each other via GFC? we are already following you!

    www.hisandhersfash.blogspot.com

    xx
    Mo & Ikram

    ReplyDelete
  3. This town is amazing! I really want to go there <3

    Kisses, Kali
    | Kali's inspiration board |

    ReplyDelete
  4. hello sweet girl! :)
    I`m here first time and I think you have a great blog! and pics so inspiring!!!! great job!
    So i wanna to ask you how about follow each other? I always follow back so let me know and we can keep in touch, will be great :) I love to know a new people!

    have a great day sweety!
    kisses

    www.thegrisgirl.blogspot.com.es

    ReplyDelete
  5. Dekui, kad pasidalinai patirtimi! Ne uz ilgo laukia skrydis i Milana, labai nekantrauju:)

    ReplyDelete