Wednesday, March 6

Po įskaitos

Kaip ir visi dešimtokai, šiais metais apturėjau nuostabiausia progą laikyti lietuvių kalbos įskaitą. Buvo baisu, labaaai baisu, o ypač likus 3 minutėms iki mano eilės eiti atsiskaitinėti, net kojos linko. O kad jūs žinotumėte, koks nuostabus jausmas išėjus iš atsiskaitinėjimo patalpos. Taip gerai ir tokio palengvėjimo jau seniai nebejaučiau. O tą palengvėjimą simboliškai pažymėjome su didžiąja dalimi bendraklasių. Šiukšliadėžėje supleškėjo mūsų kalbų planeliai, buvo visai malonu šildytis, kažkas iš mūsų dar pasakė, kad nenuostabu juk, šūdas gerai dega. Na gal tai ir tiesa :D Pasibuvę visi kartu ilgainiui pradėjome skirstytis kas kur. Kartu su dalimi panelių nuvažiavome į miestą, gaila, bet nebespėjau su jomis pasibūti, nes ėjau susitikti su draugu. Bet šiaip tai myliu savo klase, labai smagu, kai vieno žmogaus iniciatyva sugebėjome taip susiburti, dažniau tokių progų :)



4 comments:

  1. Kokios zavios nuotraukos, ir tu labai grazi!! Ech, tas kalbejimas.. as asmeniskai nebijojau ne kiek, nu nes jis nieko nelemia. Apskritai man labai kvaila ta 10 klases egzaminu ideja, nes ju prasme tik tame, kad vaikuciai padrebintu kinkas. That's all. Nesuprantu kam ju daugiau reikia

    ReplyDelete
    Replies
    1. Dėkui tau! Ir tikrai pritariu - nervų tampymas ir tiek.

      Delete
  2. Manęs tai kalbėjimo įskaita dar tik laukia, įsivaizduoju kaip tada bijosiu...:)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Nieko tokio, užtat po to kaip gera bus :D

      Delete